[...] Na rodos pagaliau baigiau visas savo vasaros atostogas. Viskas buvo gerai, kol neprireikė skristi atgal FlyLAL’u. Išskridau beveik 5 valandom vėliau nei turėjau (visą tą laiką teko praleisti oro uoste), leidomės Kaune, važiavom iki Vilniaus autobusu, o bagažas nuskrido kitu lėktuvu ir atsirado tik kitą dieną po pietų. Vietoj planuotų 7 valandų kelionės namo, ji užtruko visas 14 ir namie buvau tik 5:00, dėl ko sėkmingai buvo iki galo sufakapinta ir visa pirmadieninė darbo diena. Oro uoste priežasčių tiksliai paaiškinti negalėjo, bet kažkodėl vietoj vieno didelio lėktuvo atskrido du maži. Žinoma, FlyLAL’as elgėsi lietuviškai. Neišstenėjo net ir kriu kriu, nors ir buvo didelė didelė kiaulė (tokia rožinė, boingo dydžio). Dabar “džiaugiuosi” galėdamas dirbti visą savaitę po 12 valandų per dieną už praleistą pirmadienį (planas buvo po 10). Šiandien vakarop (naktį?) jau sugebėjau žvilgtelėti ir kas čia įdomaus aplinkui vyksta. Užkliuvo mokyklų elektroninio dienyno istorija. Šiaip viskas įvykdyta pakankamai neetiškai, nes pažeidžiamumas su detaliomis instrukcijomis paskelbtas viešai prieš tai neinformavus sistemos kūrėjų ir jo nepašalinus. Viso pažeidžiamumo akcentas buvo ne galimybė moksleiviams pasiredaguoti pažymius ar pastabas, bet galimybė pavogti asmeninius duomenis. Tad šį kartą norėčiau grįžti prie šios temos ir eilinį kartą panagrinėti tuos atvejus, kai asmeniniai duomenys paviešinami dėl žmonių, o ne sistemų klaidų. Beveik prieš metus rašiau apie būdą, kaip Google pagalba internete ieškoti asmens kodų. [...]