Nepraėjo nei pusė metų, kol vėl normalesnį įrašą sususiruošiau padaryti. Kalbėsiu šį kartą apie magnetines korteles. Viskas prasidėjo nuo įrangos, atkeliavusios štai tokioje dėžutėje.

Prijungiama per USB, papildomo maitinimo šaltinio jai nereikia.

Įranga skaito/rašo visus 3 magnetinės kortelės takelius. Pritaikyta Windows/Mac OS/Linux ir Windows Mobile sistemoms. Praktiškai dar nebandžiau (neturiu USB į miniUSB konverterio), bet teoriškai visas šitas gėris turėtų veikti ir su mano Xperia telefonu. Pasijungimas ir diegimas paprastas, viskas vyksta sklandžiai.

Magnetinių kortelių fizines charakteristikas apibrėžia krūva ISO standartų. Nuo to gali priklausyti kortelės dydis, lankstumas, magnetinės juostelės padėtis ir t.t. Duomenys joje gali būti saugomi trijuose takeliuose, tačiau visi trys būna naudojami gan retai. Pvz. VISA kortelėse naudojami tik du takeliai. Įvairiose nuolaidų kortelėse dažniausiai naudojamas išvis tik vienas. Kaip duomenys surašomi į korteles – priklauso nuo naudojamo standarto. Pvz. mokėjimo kortelėse naudojamas ISO 7813 standartas. Visą techninę duomenų formato informaciją rasite aprašytą standarte, tad čia į tai nesigilinsiu. Kur kas įdomiau yra korteles panagrinėti praktiškai. Turiu tokių krūvą piniginėje. Žinoma, pirmą kurią ištraukiau, buvo mokėjimo kortelė. Ir neradau joje nieko labai neįprasto. Viskas taip pat, kaip aprašo standartas. Kortelės numeris, vardas, pavardė, galiojimo data, paslaugos kodas ir t.t. Nieko įdomaus greitiems eksperimentams. Jei būtų pasibaigusi kortelės galiojimo data, tuomet būtų galima ją prasitęsti ir pasižiūrėti kaip į tai reaguotų bankinė sistema. Bet čia šiaip trumpi pasižaidimai.

Turbūt blogiausias dalykas, kurį galima padaryti, tai į kortelę, ant kurios užrašytas mano vardas ir pavardė, surašyti svetimus duomenis. Tokiu atveju ant kortelės bus visi reikiami duomenys, jie atitiks mano dokumentus, mano parašas bus geras, tačiau pinigų nuskaitymas vyktų iš svetimos sąskaitos. Pardavėjoms liepiama tikrinti duomenis ant kortelės, su duomenimis dokumente ir šis žmogiškas filtras būtų apeitas. Tokiu atveju pardavėjos turėtų dar papildomai tikrinti ir kas atspausdinta kvite, t.y. paskutinius skaičius ant kortelės, su paskutiniais skaičiais kvite. Bet ar jos tai daro? Jos net į parašo autentiškumą dėmesio nekreipia. Tiesa, šiam dalykui reikia gauti svetimus kortelės duomenis, o jų niekas taip paprastai nedalina. Duomenų iš kortelių vagysčių atvejų gali pasitaikyti pvz. kavinėse ar kitose vietose, kai jūs savo kortelę duodate padavėjai, o ji ją nusineša prie baro. Su mano turima įranga nukopijuoti duomenis tetrunka maždaug 2 sekundes ir jūs tikrai to nepastebėsite. Žinoma, visuomet dar lieka PIN kodas. Kam įdomu, tai galiu pasakyti, kad jis kortelėje nesaugomas. Bet ar sunku žvilgtelėti per petį? Žodžiu, norit saugios kortelės, tai pasiimkit lustines, su mikroschema ir be jokių magnetinių takelių. Kai kurie bankai dalina dubliuotas, “tipo” saugias korteles. Jose yra ir mikrschema, ir magnetinis takelis. Taip padaryta didesniam suderinamumui, kad kortelę galėtų aptarnauti ir senesnė įranga. Pardavėjai, tokiu atveju, pinigų nuskaitymą turėtų daryti iš lusto, o ne magnetinio takelio. Kai kurie taip ir daro. Kurie turi tam skirtą įrangą. O kai kurie didieji prekybos centrai, panašu, kad dėjo ant tokio bankų reikalavimo pasakydami “jums reikia, jūs ir keiskit įrangą” ir toliau sau brauko per takelį. Žinoma, bankams tai per didelės investicijos, o atsisakyti aptarnauti kortelių nenori, nes kiekvienas atsiskaitymas jiems reiškia pajamas. Vat ir visas tokios lustinės kortelės saugumas. Atrodo, lustas lyg ir saugiau, bet jei yra ir dubliuojantis magnetinis takelis, tuomet gaunasi lygiai tas pats.

Neste kreditinė kuro kortelė turiniu pasirodė panaši į bankinę kortelę. Bet tai nieko nuostabaus, nes naudojantis ja reikia rinkti PIN kodą ir t.t.

O vat su nuolaidų ir visokiom panašiom kortelėmis kur kas įdomiau. Piniginėj pastoviai nešiojuosi tik vieną – Laisvalaikio. Joje įrašytas tik antras takelis. Ir viskas kas jame yra, tai tik ant kortelės užrašytas numeris, kurio pradžioje yra pridėtas skaičius 900.

Nesu tikras ką jis reiškia, galbūt kažkuriuo būdu užrašytą galiojimo datą, bet tą analizę atliksiu kiek vėliau, tiesiog tokių kortelių turinį pasižiūrėjęs iš kolegų bei draugų ir sulyginęs. Pati kortelė kainuoja 100 Lt metams ir į ją įrašyti svetimos kortelės numerį nėra sudėtinga, kad kortelė veiktų toliau. Numerio formatas – išdavimo metai + turbūt iš eilės einanti skaičių seka. Bet čia didesnė bėda yra nuotrauka ir galiojimo data ant jos. Kai kur (pvz. Forum Cinemas kinoteatre) yra tikrinamas ne kortelės turinys, bet tai kas parašyta ant jos, tokiu atveju pakeisti duomenys kortelėje nieko nekeičia. Tad čia sutaupyti 100 litų turbūt nelabai pavyks.

Tas pats ir su sporto klubo Impuls kortele. Įrašytas tik numeriukas antrame takelyje. Ant pačios kortelės nėra nieko. Bet kai tą kortelę paduodi klube, ateinančio žmogaus nuotrauką darbuotojai mato kompiuteryje. Daugiau jokios kitokios kortelės duomenų apsaugos nėra.

Tad vis tik ar galima kaip nors nesudėtingai ir be galimų didelių bausmių sutaupyti šiais krizės laikais? Galima. Tą paprasta padaryti su kaupiamosiomis nuolaidų kortelėmis. Tokias turi Norfa, Monton, JCI, Lukoil bei kiti tinklai. Tokios kortelės pagrindinė idėja – kuo daugiau perki, tuo didesnę nuolaidą gauni arba sukaupi. Vienuose tinkluose nuolaidos būna visam laikui, kituose galioja tik metus. Pvz. Monton tinkle (nepamenu ar turi magnetinį takelį ar tik barkodą). Tokiu atveju kuo greičiau sukaupi didesnę nuolaidą, tuo greičiau gali pradėti sutaupyti. Pagal idėją, tai yra lojalumo skatinimo programa. Bet man asmeniškai debilizmas kažkoks. Noriu man patinkančios prekės už priimtiną kainą dabar, o ne po metų. Tikrai nepirksiu drabužių Montone vien tam, kad sukaupčiau didesnę nuolaidą, kuria galbūt pasinaudosiu per metus, jei rasiu ten patinkančių rūbų. O jei nerasiu? Pradėčiau keiktis dėl tokių lojalumo programų ir man nesuprantamo savininkų/vadybininkų mąstymo, bet sako negražu keiktis. Žodžiu, man tai yra tiesiog maustymas, o ne lojalumo skatinimas. Dėl to net neužeinu į Montoną.

Taigi, jei neduodama geresnė kaina iš karto, vadinasi reikia pasiimti ją patiems. Idėja turbūt jau aiški. Imi kelias vieno tinklo nuolaidų korteles ir surašai į jas tuos pačius duomenis. Vizualiai jos atrodys tinkamai, su visais logotipais ir t.t., gali skirtis tik ant jų išspaustas numeris, bet kam jis rūpi? O turinys magnetiniame takelyje bus visiškai identiškas ir nuolaidos bus kaupiamos į vieną sąskaitą. Pasidalinus tokias klonuotas korteles keliese, suma, nuo kurios prasideda nuolaidos, susikaups kur kas greičiau. Vat taip paprastai ir susitaupo po truputį… Juk krizė, Kubilius diržus veržtis liepė…

» Temos: Blogietis, Nulaužimai
» Žymėtis: kaip.tik.ten :: topix.lt :: del.icio.us

Įrašo gairės: credit card magnetinės kortelės msr